Per kiekvienus rinkimus ar reikšmingas progas nuolat yra kalbama apie asmeninę atsakomybę už nuveiktus ar nenuveiktus darbus, už priimtus ar nepriimtus sprendimus, už padarytą žalą ar skriaudą. Taigi – asmeninė atsakomybė yra vertybė ar tik deklaracija drebinanti orą. Suprasdamas, kad daugeliui žmonių atsibodo ši ir kitos su politikų veidmainystę susijusios temos vis dėlto rizikuoju išsakyti poziciją.
Viešumoje viena po kitos pasirodo istorijos apie tai, kaip savivaldybė teismuose pralaimi bylas ir turi padengti ne tik nuostolius laimėjusiai pusei, bet ir apmokėti išlaidas savo bei nukentėjusiojo advokatui.
Viešumoje matome keletą labai aiškių pavyzdžių. „Šiaulių futbolo akademijos“ direktorius Saulius Lesnickas neteisėtai buvo atleistas iš pareigų, dėl to Šiaulių miesto savivaldybė turėjo sumokėti apie 21 tūkst. eurų (darbo užmokestis už praleistą laikotarpį, išlaidos advokatams, žyminis mokestis ir kt.). Šios išlaidos atsirado dėl to, kad Šiaulių miesto meras Artūras Visockas atleisdamas S.Lesnicką viršijo mero įgaliojimus (pagal teismo nutartį).
Taikos sutartis teisme su vicemeru Domu Griškevičiumi savivaldybės biudžetui kainavo daugiau nei 3 tūkst. eurų, kita teismo nutartis dėl administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio savivaldybei atsiėjo apie 18 tūkst. eurų (pagal teismo nutartį).
Bylinėjimasis dėl paskirtos 216 eurų baudos Viliui Puronui išieškojimo turėjo atsieiti visus 8 tūkst. eurų už advokato paslaugas, bet istorijai iškilus viešumon, advokato paslaugų kaina staigiai sumažėjo iki 1600 eurų. Šioje byloje sudarant taikos sutartį savivaldybė padengė teismo išlaidas bei priešininko advokato išlaidas – maždaug 600 eurų.
Iš viso įgaliojimų viršijimas ir keisti sprendimai, greičiausiai susiję su asmeninėmis Artūro Visocko simpatijomis ir antipatijomis, savivaldybei jau kainavo daugiau kaip 40 tūkst. eurų.
Toliau – dar įdomiau. Prasidėjus byloms dėl atleistų savivaldybės administracijos darbuotojų, buvo susidurta su įdomiu reiškiniu – savivaldybė paprašė įslaptinti taikos sutarčių sąlygas. Nuo kada savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimas gali būti slaptas? Ar savivaldybė, priešakyje su meru, žadėjusiu sąžiningą darbą, gali slėpti tokius sprendimus, kurių padaryta žala gerokai paplonina ir taip nestorą Šiaulių miesto „piniginę“? Turimais neoficialiais duomenimis, buvo išmokėta daugiau nei 15 tūkst. eurų.
Pilieti Artūrai Visockai, ar nemanote, kad būtų teisinga už savo padarytas klaidas atsakyti pačiam asmeniškai? Ar nebūtų sąžininga padengti savivaldybės dėl Jūsų veiksmų patirtus nuostolius savo asmeninėmis lėšomis, pervedant jas į savivaldybės sąskaitą?
Savivaldybės tarybos valdantieji, savo balsavimu palaiminę tokį A.Visocko elgesį, taip pat turėtų imtis asmeninės atsakomybės už savo elgesį, todėl už mero ataskaitą balsavę: socialdemokratai – Justinas Sartauskas, Jolanta Žakarienė, Gedeminas Vyšniauskas, Zina Žuklijienė; „darbietės“ – Angelė Kavaliauskienė, Danguolė Martinkienė; „žalieji-valstiečiai“- Pranas Nainys, Aurimas Žvinys; „vaikščiojantys“- Gediminas Beržinis Beržinskas, Rima Juškienė, Gintautas Lukošaitis, Simona Potelienė, Irina Barabanova bei kiti- Domas Griškevičius, Jonas Bartkus, Gintaras Karalevičius, Eligijus Stugys turėtų apsvarstyti, kokią nuostolių dalį jie galėtų padengti (o gal meras į valdančiąją daugumą ir pakvietė socialdemokratus, kad reikėtų po mažiau „susimesti“?). Taip pat prie „neplanuotų išlaidų“ galėtų prisidėti partijų, esančių valdančiojoje daugumoje, skyrių pirmininkai.
Manau, kad dauguma šiauliečių man pritars, kad lėšų miestui reikia skubiai – už tuos „kuklius“ daugiau nei 60 tūkst. eurų dar šią vasarą galima nuveikti įvairiausių darbų, reikalingų Šiaulių miestui ir jo gyventojams.
Pagarbiai –
Seimo narys Valerijus Simulik
LR Seimo narys Valerijus Simulik
